- nemandagus
- įžūlus
a. n.
akiplėšiškas (tarm.), arogantiškas (tarm.), atgožus (tarm.), atstatus (tarm.), atžarus (tarm.), atžūlus (tarm.), nemandagus (šnek.), statdūrinis (tarm.), stačiokiškas (tarm.), uvėrus
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
nemandagus — nemandagùs, nemandagi̇̀ bdv. Turi̇̀stai atkrei̇̃pia dė̃mesį į nemandagiùs vairúotojus … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nemandagi — nemandagùs, nemandagi̇̀ bdv. Turi̇̀stai atkrei̇̃pia dė̃mesį į nemandagiùs vairúotojus … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atkirtimas — atkirti̇̀mas dkt. Šiurkštùs, nemandagùs atsikirti̇̀mas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
akiplėša — akìplėša scom. (1) Plv, Gs, Dkš, akyplėša (1) įžūlus, šiurkštus, nemandagus žmogus; begėdis, priekabių ieškotojas: Valioj augintas vaikas tapo akyplėša, t. y. žėdnam akis drasko J. Tas akyplėša kankina mane be paliovos Slnt. Jis toks akìplėša – … Dictionary of the Lithuanian Language
apkiaulys — apkiaulỹs, ė̃ adj. (3b) Žr gana kiauliškas, nemandagus: Norėjo pasirodyti gudrus, bet pasirodė apkiaulỹs Kal … Dictionary of the Lithuanian Language
apykiaulis — apykiaulis, ė adj. (1) šnek. gana nemandagus: Ans toks apykiaulis, tai ateis ir neprašomas Lk … Dictionary of the Lithuanian Language
arogantas — arogantas, ė smob. (1) DŽ žmogus, kuris per daug savimi pasitiki, išdidžiai kalba, nemandagus, akiplėša, stačiokas … Dictionary of the Lithuanian Language
atskabarnus — atskabarnùs, ì adj. (4) nemandagus: Atskabarnùs žmogus Lnk … Dictionary of the Lithuanian Language
atstamantus — atstamantùs, ì adj. (4) šnek. nemandagus, šiurkštus: Jis toks atstamantùs, kur jį dėsi pasamdęs! Ps … Dictionary of the Lithuanian Language
atšiaurus — atšiaurus, i adj. (1) Grg, atšiaurùs, ì (4) 1. kuris šiaurės pobūdžio, šaltas, šiurpus: Kamčiatkos gamta atšiauri ir nesvetinga rš. Šiauriniai vėjai yra atšiaurūs rš. 2. Slnt šiurkštus, nemandagus, nesukalbamas, priešingas: Koks tas mūsų vaikas … Dictionary of the Lithuanian Language
būdas — bū̃das sm. (2) 1. žmogaus psichinių savybių visetas, charakteris: To žmogaus prastas bū̃das, tuo pasakys visiems J. Jis gero bū̃do žmogus: nėkam nepavydi gero Varn. Man patinka tvirto būdo žmonės Ašb. Našlaitėlė gero būdo, o jos pamotė pikta… … Dictionary of the Lithuanian Language